Kiekvienam žmogui gyvos muzikos reiškinys svarbus dėl skirtingų aspektų, tačiau jos vertė ir nauda – jeigu taip galima išsireikšti – klausytojui tapo tikriausiai aksioma. Nebepamenu, kada būčiau girdėjęs ginčą, kuriame kas nors bandytų rasti ir ginti muzikinių fonogramų privalumus. Muzika, kaip ir kiekviena kita žmogaus atliekama veiklos rūšis, pirmiausia yra darbas. Ir ji suskamba būtent taip, kaip turi skambėti, tik tuomet, kai ją atliekantys žmonės scenoje dirba. Tuomet klausytojas jaučia kiekvieną natą, kiekvieną muzikanto įdėtą emociją, kiekvieną kūriniu norimą pasakyti mintį bei kiekvieną atlikėjo kakta ar nugara nubėgantį prakaito lašą. O taip dažnai nutinka scenoje, jeigu darbas atliekamas nuoširdžiai. Būtent tokia yra gyva muzika. Ji nėra tiksli ir mechaniška, profesionaliai ir be priekaištų paruošta garso įrašų studijoje. Ji gimsta čia ir dabar, kiekvieną sekundę, kai muzikos grupės nariai paliečia stygas, klavišus, būgnų lazdelėmis užgauna mušamuosius ar taria teksto žodžius į mikrofoną. Tokia muzika yra organiška, visuomet skamba naujai ir sukuria betarpišką ryšį tarp atlikėjų ir klausytojų. Todėl ne tik didesnį viešą renginį, bet ir bet kurią šeimos šventę, įskaitant vestuves, labiausiai papuošia ir įprasmina tie muzikos kolektyvai, kurie savos kūrybos muziką atlieka gyvai. Ir priešingai, pasigirdus suprogramuotai fonogramai iš sintezatoriaus, visus šventės dalyvius aplanko daug kartų girdėtas “ir vėl tas pats” jausmas. […]
Read More
Kuomet tuokiasi skirtingų tautų, kultūrų ar tikėjimų žmonės, vestuvių šventė įgauna tam tikrų, sunkiai apibrėžiamų privalumų. Būdamas vestuvių filmuotoju, aš juos matau ir pajuntu vaizdo kameros objektyvų dėka. Taip, iš tiesų, skirtingi žmonės, skirtingas mąstymas ir pasaulėžiūra yra kinematografiški reiškiniai, ypač tuomet, kai tie skirtumai atsiduria šalia vienas kito. Tarkime, užfiksuoto vaizdo kadre. Nevienalytės emocijos į tą pačią ceremonijos akimirką, pirmą kartą regimi ritualiniai akcentai, šventinės aprangos ir atributikos įvairovė, visa tai kuria tarsi intensyvesnę ir sodresnę iškilmių atmosferą. Bet kuriuo atveju, visais pasaulio istorijos laikais tuokiantis skirtingų šalių ar kunigaikštysčių atstovams reginys būdavo ne tik patrauklesnis akims bei kitoms žmogiškosioms juslėms, tačiau – o tai svarbiausia – praturtindavo akiratį, patenkindavo amžiną pažinimo siekį ir skatindavo pagarbą bei toleranciją kitokiems įpročiams ir papročiams. Artiomo ir Dovilės jungtuvių ceremonija vyko Vilniaus stačiatikių Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkvėje. Filmuoti krikščionių ortodoksų vestuvių apeigas yra šiek tiek lengviau nei katalikų. Priežastis gana paprasta: ceremonija trunka gerokai ilgiau – maždaug apie valandą (palyginimui katalikų bažnyčioje – 15-20 min.). Kadangi vienas svarbiausių kino filmo kokybės garantų yra nufilmuotos medžiagos kiekis arba laikas praleistas praleistas filmuojant, visiškai normalu, kad tiek operatorius tiek fotografas turi kurkas daugiau galimybių pasitaisyti bei maldos namuose sukurti daugiau ir […]
Read More
Neapsisprendžiate ar Jums reikalingas vestuvių dekoratorius? Daugeliui atrodo, jog tai yra vienas laikiniausių ir mažiausiai išliekamosios vertės turinčių šventės atributų. T.y. nevertas ypatingo dėmesio ir investicijų. Kaip ir yra iš tikrųjų? Žinoma, nuomonių gali būti daug ir įvairių. Ir nepaisant to, kad jos bus visiškai skirtingos, tai nereikš, kad viena bus dėl to mažiau teisinga. Kiekviena vestuvių šventė yra unikali, kiekviena jaunųjų pora – labai individuali, todėl organizatorių sudėlioti akcentai kiekvieną kartą gali skirtis kaip diena ir naktis. Kalbant apie jungtuvių puošimo ir dekoravimo paslaugas, dažniausiai susiduriama su išankstiniu nusistatymu, kad tai yra prabangos dalykas, kurio greičiausiai nepastebės ir neįvertins būsimi svečiai. Todėl geriau daugiau dėmesio skirti gausesnėms vaišėms. Žmogiška, tačiau meluosime sau, jeigu teigsime, jog niekuomet nesutikome žmogaus, kuris dalyvavęs kokiame nors pobūvyje nebūtų skundęsis gėrimų ir tradicinių valgių stoka. Nepaisant to, padėtis iš tiesų sparčiai taisosi. Filmuodamas vestuvių šventes per metus aplankau tikrai nemažai renginių ir pastebių tendenciją link saikingesnio, sveikesnio ir tuo pačiu kokybiškesnio vaišių stalo. Taigi, iš dalies galima sutikti su šia nuomone, kad daugeliui jaunųjų pastangų šventės dalyviai būna abejingi ir nejautrūs. Nors galbūt tuos sumanymus įgyvendinti prireikė daug laiko ir darbo. Tenka dažnai matyti ir pačias garsiausias šalies muzikines grupes, koncertuojančias priešais tuščią šokių salę, […]
Read More
Migruojantys paukščiai, ošiančios marios, aistringas vėjas, Ventės rago pusiasalis – tarsi mažas iškilmingas pabėgimas iš žemyno, tarsi žengimas iš praeito į nauja. Visa tai sudėję į visumą stebime intensyvų gamtos stichijų gaivališkumą ir nuostabią dermę su išgyvenimu, kurį tą dieną patiria du skirtingi žmonės, atradę tarpusavyje kažko bendro ir artimo ir nusprendę tuo dalintis jiems skirą likusį laiką. Ramūno ir Justinos vestuvių video sesija vyko Ventės rago kišulyje, apsuptame Kuršių marių. Nežinau, kaip Jums, tačiau mano nuomone, praskrendančių paukščių žiedavimo stotis su visomis iš to kylančiomis asociacijomis nuostabiai atitinka vestuvių dieną žmogaus gyvenime vykstančias transformacijas. Ir ne tik dėl to, kad daugumas tostų prasideda ir baigiasi nuvalkiotu jaunųjų lyginimu su “paukščiais, paliekančiais namus”. Šioje Lietuvos vietoje galime rasti ne vieną istoriškai svarbų simbolį bei grožėtis vandens, žemės ir oro stichijų meilės trikampiu. Tarkime, čia stovi seniausias iš septynių Lietuvoje esančių švyturių (pastatytas 1863 m.). Čia taip pat praeina pagrindinis Lietuvoje paukščių migracijos kelias, vedantis į pietinę Europą, atogrąžas bei pietų Afriką. Skaičiuojama, kad per metus kartais šioje vietoje praskrenda daugiau nei 300 tūkst. paukščių. 1360 metais kryžiuočiai pastatė pilį ir pavadino ją Windenburg. Būtent nuo šio žodžio kilo čia esančios Ventės gyvenvietės pavadinimas. Tačiau negailestingos marios pilį nuplovė. Vėliau buvo atstatyta, tačiau ir […]
Read More