Vestuvių filmavimas ir fotografavimas kažkada buvo populiari paslauga, kurią atlikdavo… vienas žmogus. Ir net dabar Google paieškos sistema pateikia galimas paieškos alternatyvas ieškant operatoriaus ar fotografo, siūlydama tokią žodžių kombinaciją: “vestuvių filmavimas ir fotografavimas”.
Į mano dienoraštį taip pat neretai užsuka žmonės įvedę internete šį raktažodį – man tai parodo tinklalapio statistikos programos. Ir visgi, esu įsitikinęs, kad tokių specialistų šiais laikais jau nebėra – jeigu klystu, būtinai komentaruose pateikite nuorodą į jų tinklalapius ar kokią nors kitą informaciją, kad matėte taip dirbant ir pan. Man iš profesinio smalsumo būtų labai įdomu apie tai sužinoti. O iš tiesų, vienam žmogui spėti ir filmuoti ir fotografuoti vestuves yra beveik neįmanomas dalykas. Na, gerai, nebent visiškai paaukojant kokybę ir rezultatą, kurie turėtų būti idealūs ir tobuli.
Kodėl neįmanoma vienam žmogui ir filmuoti ir fotografuoti vestuves?
1. Tiek fotografas tiek operatorius dažniausiai su savimi turi tiek technikos, kad papildomų kamerų, stovų, objektyvų, baterijų, apšvietimo ir kt. įrangos yra nepajėgus nei techniškai nei fiziškai valdyti ar tiesiog neštis kartu su savimi.
2. Jeigu filmuotojas bus pažengusio lygio jis turės su savimi trikojį, kameros stabilizatorių, bent keletą objektyvų, ar net kamerų, keletą apšvietimo lempų, mikrofoną, baterijų pakuotę ir dar įvairių smulkmenų. Visa tai valdyti, keisti rankinį filmavimą su filmavimu nuo trikojo ar kameros stabilizatoriaus užima laiko – nešimas kartu su savimi, išėmimas iš specialių šiai technikai skirtų krepšių, įrangos paruošimas, kameros fiksavimas, jos sureguliavimas pagal apšvietimo sąlygas ir pasiruošimas darbui. Priminsiu, kad visa tai turi būti atliekama kaip kariuomenėje – per kelias akimirkas, kol jaunųjų palyda atvyksta iš vienos vietos į kitą. Ar turėtų toks operatorius laiko fotografijoms?
3. Pakalbėkime apie fotografą. Situacija labai panaši. Pažengęs fotografas dažniausiai turi ne vieną foto kamerą, o keletą, kurios sureguliuotos skirtingų tipų fotografijoms ir naudoja skirtingus objektyvus. Toks pasiruošimas reikalingas dėl keletos priežasčių: kad nebūtų gaištamas laikas keičiant kameros objektyvus, nes fotografas dar labiau nei video operatorius bet kurią sekundę ar sekundės dalį privalo gaudyti netikėtus kadrus, antra – pastovus objektyvų keitimas gali pakenkti kameros veidrodžių sistemai, kuri tuo metu kai nusukamas objektyvas ir dar neuždėtas kitas yra atvira ir tiesiogiai santykiauja su oru (vėjas gali užnešti įvairias dulkes, lapų, žolės daleles, smėlį ir kt.; namuose tai gali būti šaunančio šampano purslai ir kiti neprognozuojami įvykiai). Todėl fotografai linkę turėti atskiras kameras. Žinoma, jų įrangos arsenale gali būti papildomi objektyvai, apšvietimo įranga, trikojai, vienakojai ir pan. Jeigu fotografas atsakingai ir profesionaliai žiūri į savo darbą, kaip čia aprašyta, ar jis turės galimybių ir laiko užsiimti vestuvių filmavimu?
4. Darykime prielaidą, kad vestuvių fotografavimas ir filmavimas vykdomas vieno žmogaus, kuris turi tiesiog vaizdo kamerą be jokių priedų ir dirba tik rankiniu būdu bei vieną fotokamerą su vienu objektyvu ir taip pat dirba rankiniu būdu. Tarkime atliekant videosesiją gamtoje ar miesto gatvėje galima viską pakartoti du kartus: tuomet pirmą kartą jis viską nufilmuoja, antrą kartą – jauniesiems kartojant tuos pačius veiksmus – jis viską nufotografuoja. Ar jaunieji bus patenkinti nuolat kartoti viską iš pradžių? Jie ir taip per visą dieną turi pakankamai darbo ir pareigų, kad būtų nusiteikę tokiems dubliams. Tačiau ką tokiu daro vestuvių filmuotojas – fotografas, kai ceremonija vyksta bažnyčioje ar santuokų rūmuose? Jos nepakartosi. Ar jis atsiklausia jaunųjų, ko jie norėtų – būti filmuojami ar būti fotografuojami? O galbūt pastato video kamerą ant trikojo ir filmuoja viską vienu rakursu, o pats šokinėja su fotokamera ir nuolat papuola į video kameros kadrą? Atsakymo nežinau, bet norėčiau sužinoti.
Ar vis dar manote, kad apsimoka pataupyti ir pavesti abu šiuos darbus vienam žmogui? Būtų įdomu sužinoti.