Vestuvių filmas tampa kinematografiniu kūriniu tik tuomet, kai jis vizualiai yra vientisas ir kiekviena nauja scena ekrane yra kažkuo panaši į ką tik matytas ir turi su jomis tam tikrą vos juntamą, tačiau realų ir būtiną ryšį. Spalvos yra vienas iš techninių niuansų, galintis pagelbėti paversti nufilmuotą medžiagą į menišką video pasakojimą. Galima akcentuoti spalvų kontrastus arba išryškinti pastelinius tonus, galima taikyti Rubenso ar kito dailininko paveiksluose domininuojančią spalvų gamą arba naudoti įvairius filtrus šaldančius, šildančius ar provokuojančius įvairias kitas jausmines asociacijas. Klasikinė ir labai artima kino istorinei praeičiai spalvų taikymo forma yra juodai baltas vaizdas. Net ir ta medžiaga, kuri nufilmuota skirtingomis kameromis, esant skirtingam apšvietimui ir filmavimo manierai, įgyjusi juodai baltą vaizdą tampa daug patrauklesnė ir vientisesnė nei sumontuota originaliomis spalvomis. Žinoma, jeigu iš anksto ruošitės juodai baltam filmui, žinosite kaip geriau pasirengti tam tikrų scenų filmavimui ir jūsų medžiaga atrodys dar tobuliau ir profesionaliau. Tokio spalvų taikymo metodui labai tinka kontrastingos scenos, kuriose tamsūs daiktai atsiduria šviesiuose fonuose arba atvirkščiai. O juk vestuvėse balta nuotakos suknelė tiesiog magiškai atspindi tamsų jaunikio kostiumą ir vienas šalia kito sukuria nuostabų juodai baltą derinį. Būtent toks spalvų derinys pritaikytas Tomo ir Solveigos filmo pirmoje dalyje. Jaunieji filmui parinko, mano manymu, be galo jautrią […]
Read More
Dovanos jauniesiems ir nuo jaunųjų: www.akvarele.art