Retas, tačiau pasitaikantis jaunųjų prašymas – vestuvių filme nenaudoti kadrų iš ceremonijos bažnyčioje.
Bažnyčia iš tiesų yra gana specifinė vieta stilistiniu, architektūriniu bei viduje esančio apšvietimo atžvilgiais, todėl šioje erdvėje užfiksuoti kadrai neretai sunkiai komponuojasi į filmą, kuris savo esme liudija jaunų žmonių laimę. Tuo tarpu bažnyčia į santuoką įlieja labai svarbius atsakomybės ir pareigos aspektus prieš Dievą, save ir kitus žmones. Tikriausiai pritarsite, jog norint perteikti atsakomybę ir pareigą vaizdais, juose turi spinduliuoti bekompromisinis ryšys tarp nuotakos ir jaunojo, jų atvirumas vienas kitam. Tai yra ganėtinai nedėkingas dalykas, o gal net neįmanomas.
Yra dar vienas niuansas, trukdantis iš filmuotos medžiagos bažnyčioje sukurti kažką estetiškai gražaus ir įdomaus. Ne visuose maldos namuose operatorius gali daryti visa, kas jam šauna į galvą. Gana dažnai kunigai nurodo, kur stovėti filmuotojui ir prašo netrukdyti pagrindiniais ceremonijos momentais. Taigi, neretai reikia pasitenkinti formaliai užfiksuotu dokumentiniu rezultatu, neturinčiu įdomesnių meninių sprendimų.
Žinoma, aš visuomet turiu idėjų, norintiems dvasingesnio ir prasmingesnio vestuvių filmo. Trumpai pasiruošus ir įvertinus galimybes, iš ceremonijos filmavimo bažnyčioje būtų galima pasiekti įdomų rezultatą. Tam reikėtų iš anksto suderinti kai kuriuos dalykus su bažnyčios šeimininku, skirti šiai scenai daugiau laiko, tam tikrus fragmentus filmuoti be svečių, juos įamžinti skirtingais apšvietimo, rakursų, kompozicijų variantais.
Jūsų pasirinkimas ar filme naudoti kadrus įrašytus bažnyčioje, ar juos palikti dokumentikai. Abu pasirinkimai verti pagarbos ir vestuvių filmų kūrėjo užduotis juos įgyvendinti vienodai gerai.