Pirmą kartą susidūręs su Final Cut Pro X netgi patyręs vaizdo montuotojas gali patirti tam tikrą kultūrinį šoką. Tiek dėl malonių tiek dėl netikėtų ir keistų staigmenų, kurios viena po kitos pasirodo pažingsniui atliekant įprastus vaizdo redagavimo žingsnius.
Žinoma, tai tėra vieno vartotojo pastebėjimai, todėl nelaikykite jų apibendrinimu. Jie galbūt padės tiems, kurių tolerancijos laipsnis naujovėms ir pasikeitimams nėra labai aukštas.
1. Darbas su Apple kompiuteriais ir programine įranga yra iš esmės malonumas. Ypač jeigu turėsite iMac su 27” colių įstrižaine. Tokio dydžio ekrane Jums tilps visi reikiami Final Cut Pro X įrankiai ir nereikės gaišti daugybės laiko, didinant ar mažinant atskirus programinės įrankos skydelius. Tačiau dideliame monitoriuje patogu dirbti su bet kokia programa, tiesa? Žinoma, tai nėra Final Cut Pro X privalumas. Pirmasis teigiamas šios programinės įrangos bruožas – būdingas visiems Mac OS produktams – vizualus patrauklumas ir informacijos architektūros patogumas bei paprastumas.
2. Pirmas įdomesnis ir ženklaus pasikeitimo kompiuteriniuose įpročiuose reikalaujantis dalykas – projektų saugojimo funkcijos nebuvimas. Pradedant Lion operacine sistema Apple sukūrė nemažai programinės įrangos, neturinčios save ir save as funkcijų. Tai reiškia, kad programos pačios fiksuoja kiekvieną vartotojo žingsnį ir nėra jokio reikalo tai daryti atskiru pelės paspaudimu. Jeigu kompiuteris netikėtai išsijungs ar užstrigs Final Cut Pro X veikimas, būsite sugrąžintas į paskutinį žingsnį, kurį atlikote. Tik, žinoma, nebus išsaugota undo veiksmų eilė. Pradėjęs naudoti Final Cut Pro X, aš maždaug mėnesį laiko negalėjau priprasti prie šio techninio sprendimo, t.y. dirbdamas pradėdavau ieškoti save funkcijos arba staiga imdavau spaudyti neegzistuojančią greitąją klavišų kombinaciją.
3. Magnetic timeline ir compound clips yra įvardijami kaip revoliuciniai Final Cut Pro X aspektai. Negaliu pasakyti, jog esu prieš ar už šias inovacijas. Vėlgi, prireikė nemažai laiko, kad galėtum nemąstydamas ir automatiškai su jomis dirbti. Pati pradžia buvo ganėtinai kebli. Sekvencorius arba timeline, kuriame vyksta visas pagrindinis montažo darbas veikia principu, kuriame nėra – jeigu taip galima pasakyti – tuščios erdvės. Magnetic reiškia, jog kiekvienas video gabaliukas yra visuomet lipdomas prie arčiausiai esančio kito vaizdo klipuko. Ir tai galioja bet kokiam medžiagos tipui, kurį turite montažo lange. Takelių čia nėra ir jų nereikia susikurti. Viską dėliojate tiesiog tam skirtame timeline plote. Tiesą sakant ir šiandien negaliu pasakyti ar ši revoliucija palengvino video montažo darbą ar ne. Žinau, kad įvaldžiau ją, ji nebetrukdo. Tačiau galimybė netoliese pasidėti keletą svarbių kadrų niekuomet netrukdė. Compound clips yra geras sprendimas padedantis lanksčiai dirbti su jau sumontuotos medžiagos rinkiniu – pritaikius jam trukmės pakeitimus ar pridėjus efektą, automatiškai įtakojami visi rinkinyje esantis failai.
4. Labai patogi ir aiški spalvų korekcijos skiltis. Tai puikus puikios vartotojo sąsajos pavyzdys, kaip nesant profesionalu, galima greitai pajusti ir lavinti spalvų pasaulio techninius sugebėjimus. To niekuomet nejutau dirbadamas su Sony Vegas, nors šią programą labai mėgstu ir su ja esu atlikęs nemažai darbų. Kiti esminiai ir būtini klipų redagavimo įrankiai yra taip pat aiškūs ir lengvai valdomi.
5. Neigiamų atsiliepimų galiu išsakyti apie parametrų automatizavimą. Tiesiog nepatogu ir trūksta elementarių ir įprastų dalykų, kuriuos turi visos kitos video montažo programos. Klipo viršuje atsirandančios animacijos eilutės yra per siauros ir nepatagios bandant įvairius automatizavimo variantus. Taip pat labai sudėtinga pridėti papildomus keyframes bei nustatyti skirtingų tipų “bangas” parametro kitimui.
