Žinau, kad vestuvių planavimas atima daug laiko ir jėgų, todėl informaciją norisi rasti pateiktą aiškiai ir paprastai. Taigi, nekantriausius perspėju jau straipsnio pradžioje: Vieversynės sodybos nuomoti nerekomenduoju.
Pirmas nuotaiką gadinantis dalykas yra sodybos – vienkiemio lokacija. Nesvarbu iš kurios pusės keliausite, teks įveikti neblogą atstumą žvyrkeliu, kurio būklė kai kuriose vietose tikrai neįspūdinga. Ypač daug kantrybės pareikalaus kelionė nuo Dusetų pusės, kadangi tokiomis kelio sąlygomis turėsite nuvažiuoti apie 40 km. Išvada labai paprasta – po ilgo vestuvių dienos maratono mažiausiai ko norisi, tai klaidžioti neaiškiais miško, pasėlių ir laukymių takais, kuriais nepasiklysti tamsoje šansas tikrai didelis. Kartu su jaunaisiais stojome bent keletą kartų klausti kelio. Kaip suprantate, tokioje atokioje vietoje bandymas surasti, kas galėtų padėti susiorientuoti kelyje, taip pat yra visai neblogas iššūkis.
Dabar apie pačią sodybą. Tai tipinė kaimiško tipo renginių vieta arba tiksliau akivaizdus bandymas sukurti tokį įvaizdį ir nešti šią žinią klientams. Tačiau kiekviename žingsnyje susiduri su klaidomis ar lengvabūdišku požiūriu į pasirinktą koncepciją. Visų pirma gamta: kažin ar verta vykti tokį atstumą ir prieš akis išvysti ne netūraliai per šimtmečius susiformavusį miško, vandens ir pievų peizažą, o jausti beveik viską patobulinusią žmogaus ranką. Tiek reljefas, tiek tvenkiniai, tiek vietos botanika yra rankų darbo. Laukinės ir todėl žavios gamtos čia nesitikėkite. Aplinkos idėja labiau tiktų viešbučiui ir konferencijų organizatoriui, tačiau ne kaimo sodybai.
To nepaisant, šalia švaraus ir sterilaus kraštovaizdžio stovi keletas pastatų su banketinėmis salėmis ir miegamaisiais, kurie visiškai neprimena senosios lietuviškos buities. Kalbant paprastai, tai jokios stilistinės minties nenešantys ir paprastais gyvenamaisiais trobesiais atrodantys statiniai.
Na, ir paskutinis akcentas griaunantis ir galutinai supainiojantis atvykusį svečią – tai Vieversynės interjeras. Taip, jis medinis. Ir tai yra vienintelis pranešimas tiems, kurie tikėjosi rasti ir pajusti protėvių laikmečio romantiką. Grubios, neproporcingos formos, ryškiai geltonas ir prastas lakas, kuriuo dengta interjero mediena, akmeninių pilies, rumų (?) arkų kontūrai vienoje iš sienų ir prie šios eklektikos nederantys šviestuvai, kitos puošybos detalės, viduje pasitinkančių augalų rūšys, sukuria neįtikėtinai prasto skonio pavyzdį.
Dar vienas niuansas, kurį, deja, teko patirti. Kurdamas filmą, dažnai pasivedu pašnekovus į ramesnę vietą, kad galėčiau netrukdomas įrašyti mintis, linkėjimus, sveikinimus ar paimti trumpą interviu apie jaunuosius. Šį kartą nutariau tai daryti virš salės esančiuose nakvynei skirtuose kambariuose. Jie yra apgailėtini. Apie apdailą, ankštumą, primytivumą nėra ką kalbėti. Bendras įspūdis yra slogus – iš vestuvių šventės elegancijos patenki į pačius tikriausius neaiškaus socialinio sluoksnio barakus. Būtent! Nes iškart užlipus į antrą aukštą nosį ima riestį nemalonus kvapas. Dėka nešvaros, netvarkos, senumo, užsistovėjusios drėgmės ar profesionalių valymo priemonių neturėjimo? Nebeieškojau atsakymo.
Na, ir visai pabaigai: paskutinis cirko pasirodymo numeris yra aptarnaujančios svečius Vieversynės merginos. Jos pasipuošę lietuvišką tautinį kostiumą primenančiomis imitacijomis. Tačiau vėlgi, kaip ir visa kita šioje įspūdingoje vietoje, autentika baigiasi vos prasidėjusi – merginų šukuosenos yra visiška improvizacija šiuolaikinės buities tema. Auskarai, tarkime, didžiulės čigoniškos sidabro riestės (žr. žemiau esančią nuotrauką, kurioje matote taip pat neaiškios tautinės kilmės marškinėlius). Nepamenu, kad lietuviškam kaime buvo tokios mados? Ir pačių pačiausia grietinėlė gero skonio mėgėjams – padavėjos į pokylio salę iš virtuvės išbėga pilna burna žiaumodamos įsimestą gardų kasnelį, o gal tiesiog kramtomąją gumą. Bet kuriuo atveju, tai jau yra visiška nepagarba visiems šventės dalyviams.
Išvada: jeigu norite apkartinti savo šventę, tai galite padaryti Vieversynėje. Staigmenų čia laukia išties daug. Galbūt yra kiti niuansai, kurie pajėgūs nusverti akivaizdžius trūkumus, tačiau aš jų nepastebėjau. Nei kainos, nei pramogų įvairovė nepasirodė galintys sušvelninti susidariusį įspūdį.
Vieta: Vaineikių km., Kamajų sen., Rokiškio raj., Lietuva
Sodybos svetainė: www.vieversyne.lt
Sodybos Facebook paskyra: facebook.com/vieversyne
Aptarnaujančio personalo aprangos kodas:
Žemiau esančių nuotraukų šaltinis – sodybos internetinė svetainė.
kosmaras ta vieversyne- tikrai nerekomenduociau nei vienam. Apvaziuokit per 50 km !!!
pritariu ir dar karta pritariu,net jai tai butu vienintele sodyba lietuvoj ir su 99 procentu nuolaida.prie viso to pasakyciau maista galima prilygint carito valgyklai.