Interviu yra geras dalykas dėl dviejų priežasčių. Žinoma, smagu, kad esi pastebimas ir tavimi domisi. Tai prideda populiarumo ir motyvuoja toliau gilinti profesines žinias bei tobulinti savo kūrybos principus.
Kitas svarbus dalykas, interviu ar tiesiog paprastas pokalbis leidžia iš šono pažvelgti į nuveiktus darbus, į tai, ką nuolat nešiojiesi galvoje, kaip bendrauji su klientais ir ką jiems duodi. Kuomet visa tai turi apibendrinti ir aiškiai pateikti žurnalistui, supranti, kuriose vietose galima progresuoti ir siekti tobulybės. Šį kartą klausimus uždavė manokrastas.lt redaktorė Genovaitė Paulikaitė:
–Ar sutinki, kad esi laimingų žmonių gyvenimo akimirkų medžiotojas? Kada ir kaip gimė šis sumanymas?
–Žodis „medžiojimas“ man kažkodėl labiau siejasi su nelengva komercinės žiniasklaidos fotografų ir operatorių duona. Jie turi kurti medžiagą, kuri būtų šokiruojanti, nematyta, provokuojanti socialines diskusijas ir pan. Tokią medžiagą rasti nėra lengva, todėl ją pavyksta užfiksuoti tik geriausiems medžiotojams.
Tuo tarpu mano darbas yra į kinematografinę kalbą „išversti“ svarbiausius žmonių gyvenimo įvykius. Šeimos švenčių metu aš nesu medžiotojas. Nors, žinoma, vestuvių, krikštynų, gimtadienių neįmanoma paversti filmavimo aikštele, kurioje būtų viskas suplanuota nuo A iki Ž, tačiau daug bendraudamas su klientais iki renginio, stengdamasis juos pažinti, suprasti jų pasaulėžiūrą, vertybes, aš žinau kokią vizualinę kalbą pasirinkti, kaip elgtis filmuojant ir ko man prireiks montuojant medžiagą. Nors tam tikra dalis atsitiktinumo išlieka visuomet.
Garso ir vaizdo technologijomis domėjausi nuo mažens. Atlikdavau įvairiausius eksperimentus su tėvų juostiniais magnetofonais, kita muzikine ir video atkūrimo įranga. Tačiau sumanymas profesionaliai užsiimti šeimos švenčių filmavimu ir paversti jas įdomiomis kino istorijomis brendo ilgai, kadangi šioje veikloje reikia nemažai įvairių sričių žinių.
–Kokias šventes labiausiai mėgsti filmuoti ir fotografuoti ir kodėl?
–Kaip ir kiekviena kita meno šaka, kinas yra labai turtingas savo žanrine įvairove, meninėmis ir technologinėmis galimybėmis, todėl įdomiausia dirbti tada, kai žmonės yra atviri netradicinėms, netikėtoms idėjoms, nebijo eksperimentuoti. Tuomet visiškai nesvarbu, kokia tai šventė. Svarbiausiu dalyku tampa bendras darbas ir abipusis noras pasiekti kuo geresnį originalaus sumanymo rezultatą.
