Nieko nėra geriau už tinkamai parinktą vietą vestuvių videosesijai. Tai ne tik puiki medžiaga vestuvių filmui, bet ir linksmai bei originaliai praleistas laikas Jūsų šventės dalyviams. Tai, kas vyko Utenos stadione Roberto ir Ingos vestuvių dieną, sunku nupasakoti žodžiais. Tikriausiai reikėtų iš karto pereiti prie žemiau esančio filmo ir mėgautis vaizdais. Tik jie pajėgūs bent iš dalies perteikti ant aikštės vejos tvyrojusią atmosferą. Galiu pridurti tik tiek, kad komandiniai žaidimai daro stebuklus: sutaiko nesutaikomus priešus, provokuoja sujungti pajėgas siekiant bendro tikslo, leidžia kartu su visais džiaugtis pasiektu rezultatu ir, žinoma, atveria kelius įvairiems netikėtumams, improvizacijoms ir pokštams, kurių tą dieną iš tiesų netrūko. Neįtikėtinai smagu buvo filmuoti jaunosios baudos smūgius, po kurių į šipulius byrėjo vyriškoji gynybinė sienelė, taip pat taiklius įvarčius po kamuolio perdavimų nuo kampinio gairelės, įvairius suktukus ir virtuozišką kamuolio valdymą galva. Visi aikštėje buvę sportininkai negailėjo savęs ir nusipelnė didžiausių pagyrų. Ačiū visiems! Dirbti buvo be galo linksma ir malonu!
Read More
Kaip jau supratote, esu vestuvių filmų kūrėjas. Todėl visuomet, jei tik yra galimybė ir pakankamai laiko, siūlau jauniesiems nufilmuoti pokalbius ar trumpus interviu su tėvais, broliais ir seserimis, draugais, liudininkais bei kitais vestuvių svečiais. Šie nesurežisuoti ir nuoširdūs pašnekesiai puikiai įsilieja į vestuvinio filmo rėmus ir, mano manymu, ir tik jie filmuotus vaizdu paverčia tikruoju tos dienos atminimu. Sunku iš tiesų pasakyti, kodėl taip yra, tačiau gyvas iš širdies tariamas žmogaus žodis prieš kamerą suteikia visai kitą prasmę ekrane matomiems vaizdams, kuriuose jaunieji vaikšto miško takeliais, irstosi valtimi, jodinėja žirgais ar tiesiog susijaudinę laukia priesaikos momento bažnyčioje. Net ir pati nuostabiausia fone skambanti muzika nepajėgi praturtinti filmą tuo, kokius stebuklus gali padaryti tėvų prisiminimai iš ankstyvos vaikystės, linksmos bičiulių istorijos iš mokyklos suolo laikų ar čia ir dabar vykstantis senai matyto giminaičio bandymas pajusti, kas ypatingo jungia dviejų jaunų žmonių porą ir su jauduliu tariami linkėjimai ateičiai. Interviu nebūtina naudoti taip vadinamuose trumpuosiuose, dinamiškuose ir meniškuose vestuvių filmuose. Tačiau jie tikrai ras savo vietą ilguosiuose, dokumentiniuose filmuose, iš eilės ir išsamiai pristatančiuose visą vestuvių dieną. Ir suteiks šiems filmuotiems prisiminimams nepalyginamai daugiau vertės. Įsivaizduokite, praėjus 5-ies ar 10-iai metų, žiūrite ir klausotės Jums brangių žmonių, kažkada svarbiausią Jūsų gyvenimo dieną tariančių sveikinimo […]
Read More
Vestuvių filmas tampa kinematografiniu kūriniu tik tuomet, kai jis vizualiai yra vientisas ir kiekviena nauja scena ekrane yra kažkuo panaši į ką tik matytas ir turi su jomis tam tikrą vos juntamą, tačiau realų ir būtiną ryšį. Spalvos yra vienas iš techninių niuansų, galintis pagelbėti paversti nufilmuotą medžiagą į menišką video pasakojimą. Galima akcentuoti spalvų kontrastus arba išryškinti pastelinius tonus, galima taikyti Rubenso ar kito dailininko paveiksluose domininuojančią spalvų gamą arba naudoti įvairius filtrus šaldančius, šildančius ar provokuojančius įvairias kitas jausmines asociacijas. Klasikinė ir labai artima kino istorinei praeičiai spalvų taikymo forma yra juodai baltas vaizdas. Net ir ta medžiaga, kuri nufilmuota skirtingomis kameromis, esant skirtingam apšvietimui ir filmavimo manierai, įgyjusi juodai baltą vaizdą tampa daug patrauklesnė ir vientisesnė nei sumontuota originaliomis spalvomis. Žinoma, jeigu iš anksto ruošitės juodai baltam filmui, žinosite kaip geriau pasirengti tam tikrų scenų filmavimui ir jūsų medžiaga atrodys dar tobuliau ir profesionaliau. Tokio spalvų taikymo metodui labai tinka kontrastingos scenos, kuriose tamsūs daiktai atsiduria šviesiuose fonuose arba atvirkščiai. O juk vestuvėse balta nuotakos suknelė tiesiog magiškai atspindi tamsų jaunikio kostiumą ir vienas šalia kito sukuria nuostabų juodai baltą derinį. Būtent toks spalvų derinys pritaikytas Tomo ir Solveigos filmo pirmoje dalyje. Jaunieji filmui parinko, mano manymu, be galo jautrią […]
Read More
Martyno ir Eglės jungtuvių filmas yra originalus ir tuo pačiu protingas pavyzdys, koks galėtų būti vestuvių video. Apie ką aš kalbu? Daugumas jaunųjų porų pageidauja, kad šios dienos įamžintojai – fotografas ir operatorius – liktų iki pat vidurnakčio ir kartu su jaunaisiais pasitiktų naują jų bendro gyvenimo dieną. Tai nėra blogas scenarijus. Iš tiesų vakarinėje dalyje būna numatyta keletas svarbių tradicinių momentų, kuriuos verta užfiksuoti: tėvai perduoda porai šeimos židinį, jaunieji šoka savo pirmąjį šokį, pjauna tortą ir juo vaišina vienas kitą, dangų nudažo triukšmingi ir margaspalviai saliutai bei vakaro vedėjas pateikia keletą originalių siurprizų. Tačiau visi šie momentai bendrai sudėjus trunka apie pusvalandį ar net trumpiau, o dirbti tenka visą vakarą: apie 6-7 valandas. Galbūt šį laiką įmanoma išnaudoti sumaniau? Tikrai taip. Dažnai šį klausimą užduodu į mane besikreipientiems jauniesiems. Dar daugiau: juk mokate gana nemažus pinigus, todėl išnaudokite operatorių iki paskutinės sekundės! Paverskite šį laiką intensyviu kūrybiniu priešvestuvinės fotosesijos darbu, vietoje to, kad vestuvių dieną filmuotojas visą vakarą nuobodžiaudamas pravaikščios iš vienos salės kampo į kitą. Būtent šiuo sumanymu pasinaudojo Eglė ir Martynas, kurių vestuvės vyko šių metų liepos mėnesį. Rezultatas Jūsų vertinimui žemiau esančiame video. O mano asmenine nuomonė yra tokia: vestuvių filmas tampa nepalyginamai kinematografiškesnis, kadangi jį papildo […]
Read More
