Vestuvės dviese? Taip, tai sparčiai populiarėjantis vestuvių šventės formatas. Tačiau ar iš tiesų tai tikra šventė? Ar būti dviese reiškia švesti? Pabandykime atidžiau dirsteli į tai, kas vyksta tarp dviejų žmonių vestuvių dieną.
Nuo pačių seniausių laikų žmonėms šventė reiškė didesnį ar didelį žmonių susibūrimą. Ne žmonos ir vyro, ne šeimos narių, ar net ne šeimynos. Šventė prasideda tuomet, kai dalyvauja giminės, draugai, tolimesni ar artimesni pažįstami. Su savo mylimu žmogumi bei šeimos nariais būname kasdien, jiems sakome malonius žodžius, rodome šiltus jausmus, bendraujame, kartu atliekame darbus, leidžiame laisvalaikį. Todėl natūralu, kad esant svarbesnei progai su tais žmonėmis, su kuriais praleidžiame didžiąją dalį laiko, sukurti šventinę nuotaiką yra kurkas sudėtingiau nei organizuojant didesnį pokylį. Ir ta visiškai normalu. Tuose pačiuose namuose gyvenantys žmonės vienas kitą gerai pažįsta, žino ko tikėtis, juos sunku nustebinti.
Vestuvių scenarijus – šventė dviese!
Ir štai šiame mano pasakojime apie kartu gyvenančių žmonių jaukią kasdienybę, besiruošianti nauja pora tuoktis, nusprendžia šią gyvenimo šventę pažymėti dviese. Bandau įsivaizduoti šią dieną: atsikelia jauna pora, pasižiūri vienas į kitą, po to į laikrodį; “ech, dar trys valandos iki kol tarsime vienas kitam pažado žodžius…”, galima dar pasivartyti lovoje; gal kažko jau laikas pusryčiams – kruasanas su kava, ar gal benedikto kiaušinis?; na, gerai kelkimės; lėtai apsirengia, susišukuoja, įlenda į kvapnų debesį; vyksta į oficialios ceremonijos vietą, kurioje be jų ir įgaliojimus tuokti turinčio asmens daugiau nieko nėra; parašai padėti ir vėl ant slenksčio į gatvę; tikriausiai restorane rezervuotas staliukas, o gal kajutė prabangiame kruiziniame laive?
Kas šventę padaro švente?
Ką manote apie tokį scenarijų? Man asmeniškai labiau panašu į eilinę atostogų dieną nei į svarbiausią gyvenimo dieną. Bent jau mes su žmona atostogaudami visuomet leidžiame sau daugiau pamiegoti, gražiau puoštis ir leisti laiką įvairiuose kokybiško maisto restoranuose. Man tokia diena nė kiek nebūtų panaši į jungtuvių pažymėjimą.
Na, gerai. Jeigu jau taip pesimistiškai piešiu šventės dviese scenarijų, kaip tuomet įsivaizduoju, kas yra tikra šventė?
Pagarba tėvams, šeimynai, giminėms, draugams
Visų pirma pora nusprendusi tuoktis dviese, mano nuomone, parodo nepagarbą savo bičiuliams, artimiesiems bei giminaičiams. Vestuvių šventė nėra tik krūvos smalsuolių dalyvavimas ir stebėjimas, kaip Jūs mainote žiedus. Tai yra artimesnis savo antrosios pusės pristatymas Jūsų šeimynai ir draugams bei artimesnė Jūsų pažintis su mylimo žmogaus šeimyna ir kolegomis. Jeigu tėvai, broliai, seserys, draugai netenka galimybės Jūsų pasveikinti santuokos dieną, jie neturi teisės ir sveiko noro domėtis, kaip Judviejų porai seksis ateityje. Tiesiog gali pradinti nuoširdus noras bendrauti.
Padėka artimiesiems
Arba tiesiog atsakomybė. Kuomet ruošiatės vesti ar tekėti, tampate atsakingas prieš tam tikrą mažą bendruomenę: ruošdami šventę, norite padėkoti tėvams, kurie Jus užaugino ir sukūrė gyvenimiškus pagrindus, broliams ir seserims, su kuriais kartu nuėjote kreivą, bet linksmą pažinimo kelią, taip parodyti dėkingumą draugams, kurie turi svarbų vaidmenį Jūsų dabartyje ir kasdienybėje. Ir Jūs įsivaizduojate – turite visiems šiems žmonėms pasakyti, kad nusprendėte tuoktis dviese?!
Organizaciniai rūpesčiai
Taip, svarbią dieną švente paverčia ir daugybė darbų ir įsipareigojimų, kuriuos Jūs prisiėmėte įgyvendinti, kad ši diena būtų įspūdinga ir liktų ilgam atmintyje. Priešingai nei vestuvėse dviese, Jūs jungtuvių dieną keliatės anksti (gal net negalite užmigti visą naktį), nepusryčiavę skubate į kirpyklą šukuosenai, lekiate į gėlių saloną puokštės, skambinate filmuotojui ar jis jau pakeliui pas Jus, atliekate daugybę kitų smulkių ar svarbesnių užduočių. Taip, šokia tokia įtampa, nerimas, susikaupimas ir atsakomybė prieš savo svečius paverčia paprastą pasibuvimą draugijoje tikra švente. Ir Jūs jaučiatės pakiliai, jaučiate pakilią nuotaiką, jaučiate visų dėmesį ir susurūpinimą – juk kiekvienam svečiui, ypač artimiausiems patikėjote po mažą darbą, kuriuos jie atlieka su didžiausiu susikaupimu.
Taigi, ar vis dar manote, kad verta jungtuves atšvesti dviese?