Kiekviena jaunųjų pora formuoja savitą filmo nuotaiką, ritmą, spalvas. Todėl, kiekvienas vestuvių video kitoks ir nepakartojamas. Esu įsitikinęs, kad neįmanoma sukurti dviejų vienodų jungtuvių šventės filmų, nebent būtų dedamos dirbtinės pastangos ir naudojamos fiktyvios techninės priemonės. Tai tiesiog reikštų, kad filmo režisierius dirbo nenuoširdžiai. Iš tiesų tiek filmuojant šventę, tiek vėliau ilgas valandas leidžiant studijoje prie medžiagos montažo, neįmanoma nuslėpti ir ištrinti tų savybių, kuriomis naują pasaulį aplink save kuria ką tik užgimusi šeimyna. Vestuvių dieną aplinka nuostabiai tiksliai reflektuoja išgyvenamą poros ryšį, patiriamus jausmus, jų tikslus suvienyti savo širdis likusiam laikui ir dabarties akimirkų aistrą. Neklysime sakydami, jog iš Jaroslav’o ir Agnijos sklido tyros ir tvirtos meilės didingumas bei nepajudinamos bendrystės siekis. Visa tai liudijo kartu su operatoriumi ir fotografu aplankytos vietos. Filmas primena tarsi pasaką ar legendą, pasakojančius apie svarbiausias žmogiškąsias vertybes. Neries regioniniame parke užfiksuoti miško šaltiniai, pakrančių akmenys ir stora sąmanų paklode uždengti tankmės medžiai mena senuosius lietuvių mitus, bylojusius apie pasaulio ir žmonijos atsiradimą, jų genezę ir amžiną gyvenimo ir mirties ratą. Būtent toks yra Agnijos ir Jaroslav’o filmas. Gaivališkas, grynas ir tuo pačiu lengvas ir liekantis atmintyje, kaip naivi tačiau gilią patirtį perduodanti pasaka.
Read More
Vestuvių filmas tampa kinematografiniu kūriniu tik tuomet, kai jis vizualiai yra vientisas ir kiekviena nauja scena ekrane yra kažkuo panaši į ką tik matytas ir turi su jomis tam tikrą vos juntamą, tačiau realų ir būtiną ryšį. Spalvos yra vienas iš techninių niuansų, galintis pagelbėti paversti nufilmuotą medžiagą į menišką video pasakojimą. Galima akcentuoti spalvų kontrastus arba išryškinti pastelinius tonus, galima taikyti Rubenso ar kito dailininko paveiksluose domininuojančią spalvų gamą arba naudoti įvairius filtrus šaldančius, šildančius ar provokuojančius įvairias kitas jausmines asociacijas. Klasikinė ir labai artima kino istorinei praeičiai spalvų taikymo forma yra juodai baltas vaizdas. Net ir ta medžiaga, kuri nufilmuota skirtingomis kameromis, esant skirtingam apšvietimui ir filmavimo manierai, įgyjusi juodai baltą vaizdą tampa daug patrauklesnė ir vientisesnė nei sumontuota originaliomis spalvomis. Žinoma, jeigu iš anksto ruošitės juodai baltam filmui, žinosite kaip geriau pasirengti tam tikrų scenų filmavimui ir jūsų medžiaga atrodys dar tobuliau ir profesionaliau. Tokio spalvų taikymo metodui labai tinka kontrastingos scenos, kuriose tamsūs daiktai atsiduria šviesiuose fonuose arba atvirkščiai. O juk vestuvėse balta nuotakos suknelė tiesiog magiškai atspindi tamsų jaunikio kostiumą ir vienas šalia kito sukuria nuostabų juodai baltą derinį. Būtent toks spalvų derinys pritaikytas Tomo ir Solveigos filmo pirmoje dalyje. Jaunieji filmui parinko, mano manymu, be galo jautrią […]
Read More
Martyno ir Eglės jungtuvių filmas yra originalus ir tuo pačiu protingas pavyzdys, koks galėtų būti vestuvių video. Apie ką aš kalbu? Daugumas jaunųjų porų pageidauja, kad šios dienos įamžintojai – fotografas ir operatorius – liktų iki pat vidurnakčio ir kartu su jaunaisiais pasitiktų naują jų bendro gyvenimo dieną. Tai nėra blogas scenarijus. Iš tiesų vakarinėje dalyje būna numatyta keletas svarbių tradicinių momentų, kuriuos verta užfiksuoti: tėvai perduoda porai šeimos židinį, jaunieji šoka savo pirmąjį šokį, pjauna tortą ir juo vaišina vienas kitą, dangų nudažo triukšmingi ir margaspalviai saliutai bei vakaro vedėjas pateikia keletą originalių siurprizų. Tačiau visi šie momentai bendrai sudėjus trunka apie pusvalandį ar net trumpiau, o dirbti tenka visą vakarą: apie 6-7 valandas. Galbūt šį laiką įmanoma išnaudoti sumaniau? Tikrai taip. Dažnai šį klausimą užduodu į mane besikreipientiems jauniesiems. Dar daugiau: juk mokate gana nemažus pinigus, todėl išnaudokite operatorių iki paskutinės sekundės! Paverskite šį laiką intensyviu kūrybiniu priešvestuvinės fotosesijos darbu, vietoje to, kad vestuvių dieną filmuotojas visą vakarą nuobodžiaudamas pravaikščios iš vienos salės kampo į kitą. Būtent šiuo sumanymu pasinaudojo Eglė ir Martynas, kurių vestuvės vyko šių metų liepos mėnesį. Rezultatas Jūsų vertinimui žemiau esančiame video. O mano asmenine nuomonė yra tokia: vestuvių filmas tampa nepalyginamai kinematografiškesnis, kadangi jį papildo […]
Read More
Jaunieji gana dažnai abejoja, kokios stilistikos vestuvinio filmo jie norėtų. Jiems patinka įvairūs darbai, pažiūrime drauge juos internete, padiskutuojame. Mano atsakymas ir patarimas būna štai koks: kiekviena vestuvių šventė yra kitokia, t.y. neįmanoma suplanuoti oro sąlygų, renginio scenarijus beveik visuomet neišvengia netikėtų pokyčių, negalime žinoti, kiek laisvai prieš kamerą jausis svečiai ir t.t. Taigi, kiekvieną kartą vestuvių filmas gaunasi vis kitoks, savitas ir nepakartojamas. Labai panašiai gavosi su Mindaugo ir Karinės vestuvėmis. Numatyti galutinę filmo viziją buvo labai sudėtinga, kadangi nuostabi šių žmonių šventė vyko lapkričio 23 d. Mes jau žinojome, kad po ceremonijos bažnyčioje, kuri turėjo įvykti 14.00 val., apsiniaukusią dieną mes turėsime vos valandą laiko dienos šviesos, kadangi iš karto pradės temti. Būtent taip viskas ir buvo. Galbūt trys ketvirtadaliai filmavimo laiko praėjo visiškoje tamsoje arba veiksmas vyko patalpose. Prisimenat tas šviesias ir pasakiškas vasaros videosesijas gamtoje ir tuos patrauklius lengvus ir plaukiančius it pasaka video klipus? Apie tai negalėjome nė pasvajoti. Filmo kūrimas tokiomis sąlygomis yra iš tiesų nemažas iššūkis. Bet mes jam ruošėmės. Pasirinkome dokumentinio – kinematografinio žanro stilistiką. Ir jos laikėmės tiek filmuojant medžiagą, tiek ją montuojant studijoje. Naudojome daug specialių garsinių efektų organiškai papildančių matomą vaizdą ekrane, taip pat nevengėme natūralių aplinkos, kurioje buvo […]
Read More