Maistas = bendravimas. Jeigu neturite su kuo pabendrauti prie pietų stalo, jūsų valgis bus nepilnavertis ir atvirkščiai – sausas bendravimas be užkandžių ar bent taurės mėgiamo gėrimo bus nenuoširdus, šaltas ir tikriausiai taps veltui sugaištu laiku. Ką bekalbėti apie bet kokią rimtesnę šventę, kurioje Jūs turite tik dvi pačias svarbiausias užduotis: pasirūpinti vaišėmis, kurios paspartintų svečių bendravimą ir neužgesinti beužsimezgančio bendravimo, stebėdami, jog vaišių nepritrūktų. Tikriausiai Jums nereikia priminti apie ypatingas duonos raikymo apeigas, šeimos susirinkimo prie stalo reikšmę ar teiktą dėmesį netikėtai aplankiusiam pakeleiviui senojoje lietuvių kultūroje. Taip pat daugelio kitų Europos (ypač pietinių) bei pasaulio tautų sąmonėje šie du dalykai yra vienas nuo kito neatsiejami ir nedalomi. Žmonės renkasi bendrauti ne kur kitur, o būtent prie stalo. Ką kalbėti apie visame garsėjančius beduinus, kurie užklydusį svečią pavaišins, paskersdami paskutinį turimą gyvūlį ar neturėdami nei tokios prabangos, pasiskolins iš giminaičių bei gentainių ir surengs nepažįstamajam mažą bendravimo ir maisto šventę.
Read More
Dovanos jauniesiems ir nuo jaunųjų: www.akvarele.art