Sodyba Medžiotojų sostinė nusipelno gero įvertinimo. Visų pirma tai ne aklas bandymas tapti pilka ir nuvalkiota kaimiško tipo sodyba, o tikrai estetiškai pavykęs bandymas suderinti modernius architektūros bei interjero niuansus su tuo, kas turi neperdėtas asociacijas su istorija, praeitimi, gamta, aistra medžioti ir poreikiu deramai pažymėti pergales. Tiek sodybos išorė, tiek vidus leidžia pajusti griežtą šeimininkų ranką tvarkos, švaros ir dėmesio visumai prasmėmis. Skoningai parinktos apdailos medžiagos sukuria subtilaus asketiškumo įspūdį. Na, o tamsiais tonais dažytos medžio konstrukcijos sukelia lengvą prabangos dvelktelėjimą ir maloniai kontrastuoja su įprasta ir bejausme, tačiau dažnai sutinkama tendencija kitose sodybose – medį apdirbti skaisčiai geltonu laku.
Read More
Žinau, kad vestuvių planavimas atima daug laiko ir jėgų, todėl informaciją norisi rasti pateiktą aiškiai ir paprastai. Taigi, nekantriausius perspėju jau straipsnio pradžioje: Vieversynės sodybos nuomoti nerekomenduoju. Pirmas nuotaiką gadinantis dalykas yra sodybos – vienkiemio lokacija. Nesvarbu iš kurios pusės keliausite, teks įveikti neblogą atstumą žvyrkeliu, kurio būklė kai kuriose vietose tikrai neįspūdinga. Ypač daug kantrybės pareikalaus kelionė nuo Dusetų pusės, kadangi tokiomis kelio sąlygomis turėsite nuvažiuoti apie 40 km. Išvada labai paprasta – po ilgo vestuvių dienos maratono mažiausiai ko norisi, tai klaidžioti neaiškiais miško, pasėlių ir laukymių takais, kuriais nepasiklysti tamsoje šansas tikrai didelis. Kartu su jaunaisiais stojome bent keletą kartų klausti kelio. Kaip suprantate, tokioje atokioje vietoje bandymas surasti, kas galėtų padėti susiorientuoti kelyje, taip pat yra visai neblogas iššūkis.
Read More