Filmuoju vestuves – esu ne kartą girdėjęs tariant šį iš pažiūros nekaltą žodžių junginį. Arba klausiu žmogaus, ką jis veikia gyvenime. Jis atsako maždaug taip: “ai, mečiau darbą, eisiu filmuot arba fotografuot vestuvių, girdėjau visai neblogai galima uždirbti”. Tačiau ką iš to laimi jaunieji, tie žmonės, kurie Jums sumoka už šį darbą? Būtų viskas labai paprasta, jeigu filmavimas pasibaigtų filmavimu. Tačiau jis susijęs su daugeliu techninių ir estetinių – meninių niuansų, be kurių išmanymo nepavyks padaryti patrauklaus ir malonaus akiai vestuvių filmo. Man patinka, tarkime, Pacific Pictures filmų kūrėjų požiūris, kurio esmė yra tokia: nesvarbu kokį renginį filmuojate (vestuves, krikštynas, gimtadienį ar kitą renginį) būsimas filmas turi tapti meno kūriniu, kuriuo galėtų žavėtis ir su nuostaba žiūrėti bet kuris pasaulio žmogus, ir būti įdomus ne tik Jūsų klientams. Filmas neturi turėti asmeniškumo ir privatumo ribų – tuomet jis bus netobulas. Jis turi įgyti vertę, kad filmą vienodai vertintų tiek klientas, tiek jo svečias tiek atsitiktinis žiūrovas.
Read More
Dovanos jauniesiems ir nuo jaunųjų: www.akvarele.art