Visuomet smagu dirbti su jaunaisiais, atvirai ir kūrybiškai žvelgiančiais į juos supantį pasaulį ir žmones. Tokios poros visuomet moka perteikti tai, ko pageidauja iš vestuvių operatoriaus ir kaip įsivaizduoja būsimąjį filmą. Dirbti tokiais atvejais lengva ir paprasta.
Edvinas ir Ernesta nesureikšmino savo jungtuvių dienos, todėl jautėsi atsipalaidavę ir natūralūs visą, nuostabų orą padovanojusią dieną. Fotografo ar operatoriaus pageidavimas akimirkai susikaupti ir suvaidinti tam tikrą vaidmenį, beveik iš karto virsdavo vos sulaikomu juoku, pradedant įsijausti į prašymą, kol galiausiai pratrūkdavo gaivaus ir nevaržomo kvatojimo jūra, uždegusia ir itin linskmai nuteikusia visus šventės dalyvius.
Taigi, jaunieji nebuvo reiklūs ne tik sau, bet ir vestuvių dieną paslaugas suteikusiems profesionalams. Be abejo, šis nereiklumas reiškė begalinį pasitikėjimą ir iš anksto atliktą paruošiamąjį darbą, aptariant detales, koks turėtų būti vestuvių filmas jaunųjų akimis ir kokį jį mato renginio filmuotojas.
Raktiniai žodžiai, kuriuos aptarėme su Martynu ir Eimante buvo labai aiškūs ir konkretūs. Filmas turi būti: gyvas, linksmas ir nuotaikingas. Darbo kryptis tapo aiški. Beliko pasirinkti įrankius: dinamišką ir improvizuotą montažą, uždegančią ir gyvybingą muziką, skaidrius ir natūralius vaizdo efektus bei siekį kadruose išsaugoti tą unikalią ir nepakartojamą šventinės dienos nuotaiką.
Kiekvienas mano vestuvių filmas gaunasi vis kitoks tikriausiai dėl ypatingų pastangų įtikti kiekvienai jaunųjų porai, neretai aukojant savo įsitikimus ir viziją. Tačiau nieko nėra maloniau už visa tai atperkančius komplimentus ir teigiamas įvertinimo emocijas.