Kiekviena jaunųjų pora formuoja savitą filmo nuotaiką, ritmą, spalvas. Todėl, kiekvienas vestuvių video kitoks ir nepakartojamas. Esu įsitikinęs, kad neįmanoma sukurti dviejų vienodų jungtuvių šventės filmų, nebent būtų dedamos dirbtinės pastangos ir naudojamos fiktyvios techninės priemonės.
Tai tiesiog reikštų, kad filmo režisierius dirbo nenuoširdžiai. Iš tiesų tiek filmuojant šventę, tiek vėliau ilgas valandas leidžiant studijoje prie medžiagos montažo, neįmanoma nuslėpti ir ištrinti tų savybių, kuriomis naują pasaulį aplink save kuria ką tik užgimusi šeimyna.
Vestuvių dieną aplinka nuostabiai tiksliai reflektuoja išgyvenamą poros ryšį, patiriamus jausmus, jų tikslus suvienyti savo širdis likusiam laikui ir dabarties akimirkų aistrą. Neklysime sakydami, jog iš Jaroslav’o ir Agnijos sklido tyros ir tvirtos meilės didingumas bei nepajudinamos bendrystės siekis. Visa tai liudijo kartu su operatoriumi ir fotografu aplankytos vietos. Filmas primena tarsi pasaką ar legendą, pasakojančius apie svarbiausias žmogiškąsias vertybes. Neries regioniniame parke užfiksuoti miško šaltiniai, pakrančių akmenys ir stora sąmanų paklode uždengti tankmės medžiai mena senuosius lietuvių mitus, bylojusius apie pasaulio ir žmonijos atsiradimą, jų genezę ir amžiną gyvenimo ir mirties ratą.
Būtent toks yra Agnijos ir Jaroslav’o filmas. Gaivališkas, grynas ir tuo pačiu lengvas ir liekantis atmintyje, kaip naivi tačiau gilią patirtį perduodanti pasaka.
