Šio dienoraščio įrašo tikslas yra suteikti informaciją, kuri galbūt bus svarbi jauniesiems, ketinantiems jungtuvių ceremoniją organizuoti Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje. Ši informacija bus ypač svarbi tiems jaunavedžiams, kurie vestuvių filmuotojus ir fotografus kviečia vos kelioms valandoms užfiksuoti svarbiausiems šventėms momentams. Būkite pasiruošę, jog šios nuostabios, seniausios Žemaitijoje išlikusios gotikinės bažnyčios tarnai ceremonijos metu paprašys filmuotojo ir fotografo darbą sustabdyti ir pasiūlys stebėti santuokos eigą kartu su visais svečiais. Šiuose Pranciškonų vienuolių prižiūrimuose maldos namuose galima filmuoti ir fotografuoti tik trumpą santuokos ceremonijos dalį, kurios metu jaunieji vienas kitam duoda priesaikas ir keičiasi žiedais. Deja, užfiksuoti daugiau medžiagos nėra galimybių, todėl tai, kas vyksta bažnyčioje, video medžiagoje lieka gana fragmentiška. Žinoma, filmuotojai ir fotografai yra patyrę, kaip reikia darbuotis alkūnėmis, norint įamžinti reikiamą kadrą, tačiau nepaisantiems kunigų perspėjimų šioje bažnyčioje, tenka palikti iškilmes ir laukti jaunųjų kieme, kadangi kunigai atsisako tęsti ceremoniją. Galbūt yra kokių nors būdų susitarti su vienuoliais iš anksto, kad būtų leidžiama filmuoti ir fotografuoti visą ceremonijos eigą. Jeigu ketinate tuoktis Kretingos Pranciškonų bažnyčioje, žinokite apie šį svarbų niuansą ir aptarkite jį su sakramentą suteiksiančiu kunigu. Žemiau pateiktame stop kadre galite matyti, jog šiuo metu bažnyčia yra restauruojama, todėl per tą trumpą laiką, skirtą fotografavimui ir filmavimui, […]
Read More
Su Egle ir Martynu buvome iš anksto suplanavę susitikti prieš vestuves ir nufilmuoti keletą papildomų kadrų jų būsimam vestuvių filmui. Tuomet šią svarbiausią šeimos bendro gyvenimo dieną filmuotos medžiagos montažas kartu su vaizdais užfiksuotais kitoje erdvėje ir laike siteikia galutiniam rezultatui tam tikro intymumo, gilumo, jautrios perspektyvos bei įvairesnės emocijų paletės. Martynas yra vizualaus meno profesionalas ir nuolat laisvalaikiu užsiima tapymu. Tuo tarpu Eglei, nors studijuoja socialinius mokslus, dailė taip pat yra vienas svarbiausių gyvenimo hobių ir malonumų. Mūsų diskusijos ir svarstymai buvo baigti. Kuomet išsiaiškinome šį bendrą būsimos jaunosios poros pomėgį, visiems tapo aišku, kad paveikslo tapymas gali tapti pačia geriausia medžiaga ne tik vizualia, bet ir išliekamąja prasme. Dar daugiau, mes supratome, kad bendro paveikslo tapymo kadrai bus ne tik vertinga iliustracija vestuvių filmui, tačiau ir juos pačius galima paversti į atskirą trumpą priešvestuvinį muzikinį klipą ar video kvietimą į vestuves. Būtent abu šiuos žanrus apjungė mūsų bendras kūrinys, kurį galite peržiūrėti šio teksto pabaigoje. Dailė iš tiesų yra itin kinematgrafiškas menas. Spalvos, drobės ir potėpių faktūra, dažų substancijos, teptukų plastika, paletėje maišomų dažų chaosas ir ekletika televizoriaus ar kompiuterio ekrane atrodo užburiančiai. Tai pats tikriausiais maistas akimis, asociacijomis, minčių tėkmei. Intensyvumas maksimalus. Kvapą atgauni tik tuomet, kai pabaigoje […]
Read More
Lietuva – ir maža, ir didelė. Kiekvienais metais filmuodamas vestuves aplankau daugybę įvairiausių šalies bažnyčių, civilinės santuokos iškilmių salių, sodybų, restoranų ir kitų ceremonijoms ir pokyliams skirtų vietų. Tačiau kiekvienas naujas sezonas atneša naujų įsimintinų pažinčių, kurios papildo mano mėgstamiausių Lietuvos kampelių sąrašą. Šį kartą mane maloniai nustebino Kačerginės šv. Onos koplyčia. Tai buvo pirmas mano darbo vizitas į šį kurortinį, ant Nemuno kranto įsikūrusį miestelį. Vykdamas kurnors pirmą kartą, turiu įprotį plačiau susipažinti su vieta, kurioje teks dirbti ir pasiaiškinti, ko galima joje tikėtis. Žinoma, dažniausiai informacijos ieškau internete. Šį kartą sužinojau, kad Kačerginės koplyčia yra labai nedideli maldos namai, esantys – kaip ir visas miestelis – miško apsuptyje. Taigi, supratau, kad filmavimas gali būti komplikuotas – laisvę judėti ribos maža patalpa, o medžių sulaikoma saulės šviesa neprisidės prie dažniausiai prasto Lietuvos bažnyčių vidaus apšvietimo.
Read More
Maistas = bendravimas. Jeigu neturite su kuo pabendrauti prie pietų stalo, jūsų valgis bus nepilnavertis ir atvirkščiai – sausas bendravimas be užkandžių ar bent taurės mėgiamo gėrimo bus nenuoširdus, šaltas ir tikriausiai taps veltui sugaištu laiku. Ką bekalbėti apie bet kokią rimtesnę šventę, kurioje Jūs turite tik dvi pačias svarbiausias užduotis: pasirūpinti vaišėmis, kurios paspartintų svečių bendravimą ir neužgesinti beužsimezgančio bendravimo, stebėdami, jog vaišių nepritrūktų. Tikriausiai Jums nereikia priminti apie ypatingas duonos raikymo apeigas, šeimos susirinkimo prie stalo reikšmę ar teiktą dėmesį netikėtai aplankiusiam pakeleiviui senojoje lietuvių kultūroje. Taip pat daugelio kitų Europos (ypač pietinių) bei pasaulio tautų sąmonėje šie du dalykai yra vienas nuo kito neatsiejami ir nedalomi. Žmonės renkasi bendrauti ne kur kitur, o būtent prie stalo. Ką kalbėti apie visame garsėjančius beduinus, kurie užklydusį svečią pavaišins, paskersdami paskutinį turimą gyvūlį ar neturėdami nei tokios prabangos, pasiskolins iš giminaičių bei gentainių ir surengs nepažįstamajam mažą bendravimo ir maisto šventę.
Read More
