Šiuolaikiniai videografai nuolat ieško įvairių priemonių, kad jų filmai atrodytų kinematografiškesni ir sukurtų įspūdį tarsi būtų atvykę tiesiai iš didžiausių Holivudo kino studijų. Laimė, technikos progresas daro įspūdingą pažangą ir įvarios kino pramonės technologijos tampa prieinamos vis didesnei auditorijai mėgėjų ir profesionalų. Jau kalbėjome, kokią įtaką vaizdo produkcijos gamybai padarė DSLR kameros pristatymas rinkai. Galimybė keisti kameros objektyvus mažo biudžeto projektuose iki tol atrodė tolima ir neįveikiama siekiamybė. DSLR kameros pakeitė situaciją ir leido iki tol išimtinai kino pramonei priklausiusias technologijas naudoti kurkas didesnei mėgėjų ir profesionalų auditorijai. Prisiminkite televizijų žinių laidų reportažus arba anksčiau filmuotų vestuvių filmų vaizdus. Kadrai pasižymi vienodu plokštumu, gyliu, mažai besiskiriančiomis kompozicijomis. Iš tiesų, kameros su nekeičiamais objektyvais, skirtos dokumentuoti faktus, tačiau būti itin kūrybiškam su jomis nepavyks. Standartinis židinio nuotolis, fokuso diapozonas visą medžiagą pavers daugmaž vienodu ir nuobodžiu turiniu. Viena iš mano labiausiai mėgiamų objektyvų kategorijų yra makro objektyvai, leidžiantys: filmuoti iš arti mikro pasaulio objektus ir kuriantys ypač siaurą fokuso lauką, koncentruojantį žiūrovo dėmesį prie ypatingai subtilių dalykų. Makro objektyvai yra nepakeičiama pagalba chaotiškose ir netvarkingose aplinkose. Jie geba neutralizuoti supantį foną ir sutelkti prasmę į detales, į kurias tikrovėje dažniausiai nekreipiame dėmesio. Peržiūrėję žemiau esantį vaizdų koliažą pajusite tikrąją makro objektyvų […]
Read More
Kai kurie filmų kūrėjai spalvų korekciją (suvedimą) vertina kaip vieną iš daugelio video medžiagos apdorojimo efektų. Tačiau iš tiesų šis darbas filmo kūrimo procese reikalauja ypatingo dėmesio. Spalvų ir šviesos intensyvumo nustatymai tiek jau sumontuotam filmui, tiek koreguojant kiekvieną atskirą jį sudarantį video klipą, gali turėti esminės įtakos, kaip žiūrovai jį įvertins ir kur apskritai jį bus galima demonstruoti. Spalvų koregavimas gali turėti įvairius tikslus: Kuriant bendrą viso filmo estetinę vertę. Ar jūs norėsite sodrių ir ryškių spalvų, ar manote, kad prigesinti, pastaliniai potėpiai labiau tiks pasakojamai istorijai? Kiek kontrastingas turėtų būti vaizdas? Ar įsivaizduojate, koks turėtų būti vienijantis Jūsų filmą spalvų rinkinys ar specifiniai jų parametrai atskiroms scenoms? Kadrų sekos nuoseklumas. Daugumą filmo scenų sudaro keletas kadrų. Labai svarbu juos pateikti taip, kad atrodytų jog jie priklauso vienas kitam ar išplaukia vienas iš kito (tai ypač svarbu melodramose). Po plataus kampo kadro pateikiančio filmo herojų, gali sekti artimas planas, nufilmuotas kitą dieną, tačiau jie abu privalo suteikti įspūdį, jog buvo nufilmuoti tą pačią akimirką. Labai svarbu, kad du askiri kadrai derėtų pagal spalvų charakteristikas ir prasmę. Klaidų taisymas. Kadras gali būti per daug apšviestas (taikyta per ilga ekspozicija), taip pat gali būti per daug melsvas ar rausvas, jeigu klaidingai buvo […]
Read More
Priešingai nei foto ar video kamera su įmontuotu vienu objektyvu, žmogus turi dvi akis. Dvi akys reikalingos, kad būtume žmogus būtų pajėgus suvokti erdvę: kaip arti yra liūtas, koks platus yra ežeras, kokia gili dauba, ar galiu pasiekti šį vaisių? Istorija Žvelgiant istoriškai jau nuo pirmųjų žmonijos piešinių urvuose galima stebėti bandymus atvaizduoti trijų dimensijų erdvę. Stereoskopija arba 3D atvaizdavimas atsirado vos tik pasirodžius pirmiesiems fotografijos bandymams. 1840 m. anglų išradėjas seras Čarlzas Wheatstone’as pirmasis moksliškai paaiškino dvinario žmogaus stebėjimo organo prasmę erdvės suvokimui. XIX a. antroje pusėje rankiniai stereoskopai sparčiai populiarėjo. Šio reiškinį patvirtina gausybė modelių, kuriuos galima aptikti šiuolaikiniuose blusų turguose. Kadangi erdvei suvokti reikalingos dvi akys, stereoskopiniam atvaizdui sukurti reikalingi du paveikslai – po vieną kiekvienai akiai. Tai reiškia, jog šiems vaizdams užfiksuoti reikalingos dvi kameros. Su ankstyvaisiais foto aparatais tai padaryti buvo gana nesudėtinga, tačiau neįmanoma su rankinėmis nebyliojo kino kameromis. 1950 m. kino teatrams techniškai tapo įmanoma rodyti dubliuotus, tridimensinius, filmus. Ir šis kino formatas išgyveno trumpą pakilimo laikotarpį. Vien 1953 m. buvo sukurta 60 3D filmų. Visgi techninis iššūkis sukurti tokį filmą buvo gana didelis, kadangi reikėjo derinti vieną šalia kitos masyvias kino kameras, ypač tas, kurios buvo skirtos kurti garsinus filmus. Panašios problemos išliko […]
Read More
Neseniai gavau elektroninį laišką su prašymu padėti išspręsti techninį klausimą, kuris iškilo filmuotojui mėgėjui turinčiam populiarų DSLR tipo fotoaparatą Canon 70 D. Klausimo esmė tokia: kameros savininkas bandydavo keisti video medžiagos filmavimo trukmės nustatymus (pasirinkdavo vieno klipo trukmės ribą 30 min, 1 min ar kt.), tačiau nepaisant pasirinkimo, fotoaparatas sustodavo įrašinėjęs vaizdą po 7-8 sekundžių. Atsakymas, kodėl taip atsitinka, yra labai paprastas. Tai gali nutikti ne tik su kiekvienu Canon aparatu, tačiau ir su kitų gamintojų kameromis ir tai nereiškia, kad Jūsų pirkinys brokuotas ar patyręs gedimą.
Read More